Gerasis Ganytojas
Birželio 21, 2018

Išgelbėtojas save vadino Ganytoju, o mokinius – savo kaimene. Jis sakė: „Aš – gerasis Ganytojas: Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta Mane.“ (Jono 10, 14) Kristus netrukus turėjo palikti savo mokinius, todėl ištarė šiuos žodžius juos paguosdamas. Kai Jo šalia nebus, jie prisimins Jo žodžius. Kai pamatys ganytoją, prižiūrintį savo kaimenę, prisimins Išgelbėtojo meilę ir rūpestį. Tame krašte piemenys likdavo su savo kaimene dieną ir naktį. Dieną jie vesdavo ją kalvotais takais ir miško takeliais į žaliuojančias pievas prie gaivių vandenų. Nakties metu saugodavo nuo laukinių žvėrių ir vagių, kurie dažnai sukiojosi aplinkui. Švelniai rūpinosi silpnosiomis ir sergančiomis. Ėriukus nešdavo rankose ir glausdavo prie krūtinės. Kad ir kokio dydžio buvo kaimenė, jis pažinojo kiekvieną avį. Kiekvieną vadindavo vardu.

Taip Kristus rūpinasi savo kaimene, išblaškyta po pasaulį. Jis mus visus vadina vardais. Jis žino, kur ir su kuo gyvename. Jis kiekvienu rūpinasi taip, tarsi jis būtų vienintelis pasaulyje.

Piemuo eidavo priekyje ir pirmasis sutikdavo visus pavojus. Jam prieš akis stodavo laukiniai žvėrys ir plėšikai. Gindamas savo kaimenę kartais piemuo netgi žūdavo.

Taip Išganytojas saugojo savo kaimenę – mokinius. Jis ėjo priešakyje. Kristus gyveno žemėje taip, kaip gyvename ir mes. Jis buvo vaikas, jaunuolis, vyras. Jis nugalėjo šėtoną ir jo gundymus, kad ir mes galėtume nugalėti.

Jėzus mirė, kad išgelbėtų mus. Nors dabar Jis yra danguje, tačiau nepamiršo mūsų nė akimirkai. Jis apsaugos kiekvieną avį. Nė viena, sekantį Jį, nebus priešo pagrobta.

Piemuo galėjo turėti šimtą avių, bet jei vienos trūkdavo, jis nelikdavo su jomis aptvare, bet eidavo ieškoti pradingusios. Jis eidavo nakties tamsoje per gūdžius slėnius ir kalnus, per audrą ir negrįždavo tol, kol nesurasdavo paklydėlės. Tada paimdavo ją ant rankų ir parnešdavo atgal į aptvarą. Jis nesiskundė, kad paieškos buvo ilgos ir varginančios, bet linksmas kalbėjo: „Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!“ (Luko 15, 4–7)

Taip ir Ganytojas rūpinasi ne tik tomis, kurios yra aptvare, Jis sako: „Žmogaus Sūnus atėjo gelbėti, kas buvo pražuvę.“ (Mato 18, 11) „Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti.“ (Luko 15, 7)

Ištrauka iš E.Vait knygos Kristus - mūsų Išganytojas

Komentarai

Deja, komentarų kol kas nėra.

Web dizainasOsvaldas Valutis, programavimas — Vaidas M.